Tomašas Makovskis (1575–1630) – žymiausias XVII a. pradžios graveris LDK

Renesanso kultūros universalumą, kai vaizdavimas neatskiriamas nuo tyrinėjimo, o matymas – nuo pažinimo, liudija Tomašo Makovskio graviūros, kurtos pagal kitų kūrinių pavyzdžius ir sekant natūra, remiantis pasakojimais ir skaičiavimais, projektuojant teorinį, spekuliatyvų vaizdą į konkretų varyje raižomą atvaizdą.

“

Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio dvaro graveris Tomašas Makovskis –vienas žymiausių XVII a. pradžios LDK dailininkų.

Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio dvaro graveris Tomašas Makovskis –vienas žymiausių XVII a. pradžios LDK dailininkų. Originaliausi ir vertingiausi jo kūriniai – kruopštus ir didingas 1613 m. Amsterdame išleisto LDK žemėlapio raižinys ir nepamainomais ikonografiniais šaltiniais tapusios LDK miestų panoramos.

Netikėtai prabudęs meninis talentas

Prūsiškos Makų giminės atstovas Radvilų dvare atsirado XVI–XVII a. sandūroje. Radvila Našlaitėlis tuo metu Nesvyžiuje įsteigė Jėzuitų kolegiją (1582), sumanė LDK žemėlapį ir baigė rašyti knygą apie savo kelionę į Jeruzalę (1599). 1600 metų vasario 24 d. M. K. Radvilos Našlaitėlio dvaro išlaidų sąrašuose liudijama, jog T. Makovskis tarnavęs arklininku.

“

Spėjama, kad T. Treteris – T. Makovskio raižybos mokytojas.

Tikėtina, kad Tomašas – Nesvyžiaus pilies prievaizdo Jeronimo Makovskio sūnus, Radvilos dvaro aplinkoj ir užaugęs.
1600-ųjų liepą maždaug dvidešimt penkerių metų T. Makovskis kartu su trimis vyresniais M. K. Radvilos Našlaitėlio sūnumis ir kitais globotiniais išvyko į Branevą (Braunsbergą), netoli Gdansko. Čia, jėzuitų vienuolyne, gyveno teologas, intelektualas ir raižytojas Tomas Treteris – lotyniškojo M. K. Radvilos Našlaitėlio kelionės dienoraščio vertimo ir kai kurių šią knygą puošusių iliustracijų autorius. Spėjama, kad T. Treteris – T. Makovskio raižybos mokytojas. Braneve dienos šviesą išvydo pirmieji T. Makovskio darbai – antraštinio lapo kompozicija, M. K. Radvilos Našlaitėlio portretas, Jeruzalės Šv. Kapo bazilikos planas knygoje „Hierosolymitana peregrinatio…“ (1601) ir herbinė kompozicija T. Iglickio panegirikai „In primo felicissimo…“ (1601).

Buvusio arklininko iliustracijos knygai apie žirgus

1602 m. Tomašas Makovskis sukūrė graviūras Kristupo Manvydo Dorohostaiskio kūriniui „Hipika, arba Knyga apie žirgus, jų veisles, priežiūrą ir jodinėjimą“. Dorohostaiskis siuntė knygos rankraštį M. K. Radvilai Našlaitėliui, kad šis, kaip patyręs arklių žinovas, jį įvertintų. Radvila, matyt, rekomendavo T. Makovskį šiai knygai iliustruoti. Dorohostaiskis laiškuose M. K. Radvilai apie T. Makovskio kūrybą atsiliepė: „Makovskio darbai patenkina, juo labiau, kad vėluoja“, „antrąkart pamėgau T. Makovskio knygas, kurias jis iliustravo.“

“

Tomašas Makovskis leidinio iliustracijas kūrė pagal 1579 m. Hendriko Golcijaus (1558–1617) iliustruotą albumą „Austrijos don Žuano karališkoji arklidė“.

Dorohostaiskio „Hipika, arba Knyga apie žirgus, jų veisles, priežiūrą ir jodinėjimą“ buvo išleista 1603 m. Krokuvoje. Ją papuošė T. Makovskio raižytas frontispisas (knygos lapas su raižiniu, įdėtas prieš titulinį lapą) ir dvidešimt keturios kompozicijos, vaizduojančios žirgus ir įvairius kamanojimo reikmenis. Tomašas Makovskis leidinio iliustracijas kūrė pagal 1579 m. Hendriko Golcijaus (1558–1617) iliustruotą albumą „Austrijos don Žuano karališkoji arklidė“. Remdamasis H. Golcijaus raižinių stilistika, T. Makovskis kompozicijas konstravo iš atskirų, tarp savęs erdvėje nesusietų figūrų, kūrė manieristinių natūralistinių figūrų ir sąlygiškos, abstrakčios erdvės dermę. Tomašas Makovskis rėmėsi pavyzdžiais, tačiau kūrė ir originalius kūrinius. Štai 1604 m. pakviestas į K. M. Dorohostaiskio Šarašovo dvarą, jis sukūrė piešinių ar graviūrų ciklą, vaizdavusį Kokenhauzo (Kuoknesės) apgulimą ir mūšį su švedais 1600 metais. Mūšio vaizdą, anot K. M. Dorohostaiskio, T. Makovskis „pagal jo pasakojimus nupiešęs“. Deja, kūrinys neišliko.

Varyje įrėžta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atmintis

1604-aisiais pasirodė T. Makovskio graviūromis papuošta Nesvyžiaus jėzuitų kolegijos studentų brolių J., Z. ir M. Skorulskių panegirika M. K. Radvilai Našlaitėliui jo paskyrimo Vilniaus vaivada proga.

“

Žemėlapiui papildyti buvo sukurtos iki šiol vizualinės dokumentinės vertės neprarandančios autentiškos Vilniaus, Biržų, Gardino, Kleckos, Nesvyžiaus, Trakų, Kauno, Olykos ir kitų LDK miestų panoramos.

Čia įvairūs M. K. Radvilos gyvenimo epizodai kurti originaliai. Tuo tarpu 1609 m. Nesvyžiaus spaustuvėje išleistoje knygoje apie angelus „De sanctis angellis libellus…“ devynios ant šilko atspaustos graviūros buvo sukurtos pagal Antonio Duca iš Neapolio ir kitus provaizdžius.

Gražų T. Makovskio raižytų 24 emblemų ciklą galima pamatyti 1610 m. Vilniuje pasirodžiusiame Jeronimo Bildziukevičiaus šv. Kazimiero dorybėms išaukštinti skirtame leidinyje „Divi tutelaris…“, kuris saugomas kunigaikščių Čartoriskių bibliotekoje (Krokuvoje).
Ilgai Nesvyžiuje T. Makovskis darbavosi ties labiausiai jį išgarsinusiu darbu – LDK žemėlapiu. Jau 1579 m. Motiejus Strubičius pradėjo sudarinėti šį žemėlapį. Manoma, kad XVII a. pr. Flandrijoje buvo išleistas ankstesnis vienintelio žinomo 1613-ųjų Amsterdamo raižinio variantas. Žemėlapiui papildyti buvo sukurtos iki šiol vizualinės dokumentinės vertės neprarandančios autentiškos Vilniaus, Biržų, Gardino, Kleckos, Nesvyžiaus, Trakų, Kauno, Olykos ir kitų LDK miestų panoramos.
XVII a. antrame dešimtmetyje T. Makovskio pavardė išnyksta iš Nesvyžiaus dvaro tarnautojų sąrašų. 1611 metais jis sukūrė tris raižinius Maskvos karo temomis: „Etmonas Stanislovas Žulkevskis pristato belaisvius 1611 m. seime“, „Caras Vosylius Kuiskis prieš 1611 m. seimą“ (pagal Tomasso Dolabellos piešinį) ir Maskvos miesto planą. 1613-aisiais Krokuvoje išleistame Simono Sirenijaus herbariume yra T. Makovskio signuotas karališkojo herbo raižinys, tikėtina, kad jo sukurti ir augalų medžio raižiniai. Tai paskutinis žinomas graverio darbas. Vėliau T. Makovskis vėl atsidūrė Nesvyžiuje, nes 1616 m. fiksuojama, kad jis pasirašė Nesvyžiaus magistrato raštus. Spėjama, kad tuo metu, mirus M. K. Radvilai Našlaitėliui, T. Makovskis tapo raštininku Nesvyžiuje ir kaip raižytojas nedirbo.

Tojana Račiūnaitė