Šlapieji miesto vartai

Prasidėjus XVI amžiui, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė patyrė stiprius Maskovijos ir Krymo totorių smūgius, Vilniaus miestiečiai paprašė valdovo Aleksandro Jogailaičio leidimo statyti miesto sieną. Valdovas įsakė išmūryti penkerius vartus, vedusius kitų svarbių miestų link. Tačiau gyvenimas šį planą savaip pataisė. Dėl to atsirado vartai, kurių pagal pirminį planą neturėjo būti.

Šlapieji vartai atsirado vietoje, kur Vilnelė, sruvendama pagal Žemutinės pilies sienas, susitikdavo su Vingrės upeliu, tekėjusia palei dabartinę Liejyklos gatvę. Kaip liudija miesto sieną tyrinėję archeologai, Šlapieji vartai buvo įrengti toje vietoje, kur viešbutis „Kempinski“ jungiasi su de Reusų rūmų pastatu.

Šie vartai neturėjo gynybinės paskirties ir buvo įrengti, kad miestiečiai galėtų lengviau patekti į vakarinius Vilniaus priemiesčius. Vartų istorija ganėtinai trumpa. XVII a. antrojoje pusėje Vilniaus magistratas, susirūpinęs miesto saugumu, nusprendė sutvirtinti silpniausias gynybinės sienos atkarpas. Todėl 1677 m. Šlapieji vartai užmūryti ir nebebuvo atkurti.

Daugiau apie Šlapiuosius vartus ir čia tekėjusį Vingrių upelį galite sužinoti paspaudę šią nuorodą.