Aušros vartai
Medininkų arba Aušros vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. kaip Medininkų vartai. Aštriųjų vartų (lot. Porta Acialis; lenk. Ostra brama) pirmąsyk pavartotas 1594 m. Kai kas jį sieja su Ašmenos miesto vardu, kitakalbių žmonių suprastu pažodžiui (lot. acies – ašmenys) ir išverstu į lotynų bei lenkų kalbas. Nuo kada ir kodėl jie lietuviškai pradėti vadinti Aušros vartais – taip pat iki galo nėra aišku. Pirmieji XVI a. pradžioje pastatyti vartai buvo gotikinio stiliaus, turėjo smailias angas ir siauras į viršų kylančias nišas. XVI a. pabaigoje ir vėliau vykusių rekonstrukcijų metu Aušros vartai įgavo dabartinę išvaizdą ir formas.
1621-1626 m. šalia vartų pradėjo kurtis basieji karmelitai. Pirmiausia šalia vartų atsirado karmelitų vienuolynas, kiek vėliau ir Šv. Teresės bažnyčia. 1671 m. prie vartų buvo pastatyta koplyčia, kuri XVIII-XIX a. pirmoje pusėje vykusių rekonstrukcijų metu įgavo dabartinę išvaizdą.
XVII a. pabaigoje pusėje Aušros vartai pradėjo tapti kulto objektu ir dėl koplyčioje saugojamo, stebuklais garsėjusio Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslo. Tiesa, iki koplyčios pastatymo, Švč. Mergelės Marijos paveikslas kabėjo vidinėje vartų pusėje, tuo tarpu atvykstančius į miestą pasitikdavo Viešpaties Jėzaus Išganytojo paveikslas.
Nakties metu visi miesto vartai buvo uždaromi, taip siekiant apsaugoti Vilniaus miestiečius nuo už vartų tykančių pavojų. Nepaisant to, nakties metu pavojų netrūko ir pačiame Vilniuje. Daugiau apie naktinį senojo Vilniaus gyvenimą galite sužinoti paspaudę šią nuorodą.
