Reformatorius A. Tyzenhauzas – jo manufaktūros ir miestai
Antanas Tyzenhauzas (1733–1785) LDK istorijoje yra viena ryškiausių Apšvietos epochos asmenybių, su kuria siejamos XVIII a. ekonominės ir urbanistinės reformos. 1765 metais tapęs LDK rūmų iždininku ir karališkųjų ekonomijų valdytoju, reformomis jis siekė ne tik papildyti karaliaus iždą, bet ir apskritai modernizuoti LDK gyvenimo būdą. Kas skatino A. Tyzenhauzą imtis reformų ir kodėl radikali pertvarka buvo tokia svarbi Apšvietos epochoje?
Apšvieta urbanistinėse formose
Apšvieta pagimdė tikėjimą nuolatine žmogaus pažanga ir tobulėjimu, jo galimybėmis įveikti ir užvaldyti gamtą, išplėtoti mokslus, menus, pramonę. Reformos būtinybė čia matyta kaip vienintelė išeitis protu ir tvarka įveikti senus prietarus ir chaosą.
“
Tyzenhauzo kalboje, sakytoje 1776 m. Seime, ryškiai jaučiama valstybinė mąstysena: „Esu įpratęs už visuomenę kalbėti, mąstyti, podraug linkėti jai gero.“
Tvarka, hierarchija ir racionalumas tapo ir A. Tyzenhauzo veiklos pagrindu. Paryžiuje susipažinęs su prancūzų intelektualais, tarp jų ir su Žanu Žaku Ruso (Jean Jacques Rousseau), jis inicijavo reformas ne tik ūkyje, bet visos valstybės mastu. Išlikusioje A. Tyzenhauzo kalboje, sakytoje 1776 m. Seime, ryškiai jaučiama valstybinė mąstysena: „Esu įpratęs už visuomenę kalbėti, mąstyti, podraug linkėti jai gero.“
Įdomybė
Apšvietos reformatoriaus Aantano Tyzenhauzo (1733–1785) Pastovių miestelyje (dab. Baltarusija) pastatyti namai manufaktūrų darbuotojams – pirmieji standartizuotos gyvenamosios statybos pavyzdžiai LDK. Ligi tol krašte nematyti naujoviški vieno aukšto su mansarda gyvenamieji namai buvo ekonomiškai ir racionaliai pastatyti: namų šoninės ir galinės sienos suręstos iš medžio, tik pagrindiniai, į gatvę ir miestelio aikštę atgręžti fasadai buvo mūriniai, tinkuoti ir puošti skirtingų formų frontonais.
A. Tyzenhauzo tikslą pertvarkyti valstybės ūkį rodo naujos ekonominės tvarkos įvedimas. Reforma apėmė ne tik modernių gamybos įmonių (manufaktūrų ir fabrikų) steigimą ir jaunimo siuntimą į užsienį mokytis naujų profesijų, bet ir aplinkos pertvarką, pvz., perstatant LDK ekonomijų centrus pagal Vakarų Europos miestų pavyzdžius. Miestų racionalizavimo idėją jis pirmiausia išbandė pertvarkydamas savo tėvoniją – Pastovių miestelį (dab. Baltarusija), kuriame įsteigė malūną, popieriaus ir kitas manufaktūras, o centre įrengė taisyklingą stačiakampę aikštę, apstatytą vieningos architektūros pastatais. Tai buvo naujoviški vieno aukšto su mansarda gyvenamieji namai manufaktūrų darbuotojams, ligi tol krašte nematyti. Jie buvo ekonomiškai ir racionaliai pastatyti: namų šoninės ir galinės sienos suręstos iš medžio, tik pagrindiniai, į gatvę ir miestelio aikštę atgręžti fasadai buvo mūriniai, tinkuoti ir puošti skirtingų formų frontonais. Galima sakyti, kad tai – pirmieji standartizuotos gyvenamosios statybos pavyzdžiai LDK.
Menų ir amatų avilys: Gardino priemiesčiai
A. Tyzenhauzo reformatoriški planai išryškėjo Gardino mieste (dab. Baltarusija), kurio seniūnu jis buvo paskirtas 1765 metais. Manoma, kad ši pertvarka buvo susijusi su A. Tyzenhauzo svajone perkelti sostinę į Gardiną. Miesto šiauriniame pakraštyje jis pastatė sau lygių LDK neturintį pramonės ir kultūros priemiestį Horodnicą, kurį sudarė originalus gatvių tinklas su aikštėmis ir net 85 pastatai.
“
Miesto šiauriniame pakraštyje jis pastatė sau lygių LDK neturintį pramonės ir kultūros priemiestį Horodnicą, kurį sudarė originalus gatvių tinklas su aikštėmis ir net 85 pastatai.
Šiame architektūriniame ansamblyje (architektas Giuseppe de Sacco) ypač aiški tvarka: pirmojoje, administracinėje-ūkinėje zonoje stovėjo A. Tyzenhauzo rūmai, administraciniai, kultūriniai pastatai (oficinos, viešbutis, muzikos ir teatro pastatai) bei ūkinis sektorius. Antroji švietimo-mokslo zona su įvairiomis mokyklomis ir medicinos akademija, kuriai vadovavo pakviestas iš Liono medicinos profesorius Jeanas Emmanuelis Gilibertas, buvo įkurta greta jo įsteigto botanikos sodo. O aplink keturkampę aikštę buvo įkurta pramoninė-gamybinė zona, kurioje buvo pastatytos drobės, šilko, drabužių, ginklų, karietų ir kitos manufaktūros, įdarbinusios beveik 1 500 žmonių. Meistrai bei gamybos vadovai buvo kviečiami iš Prancūzijos, Anglijos, Belgijos, Rusijos, kitų šalių. Jie buvo apgyvendinami moderniuose namuose („dom maistra“). Beje, Horodnicos projekte nebuvo numatyta nė viena bažnyčia.
Ambicingi užmojai ryškėjo A. Tyzenhauzo inicijuotame Gardino priemiestyje Meistriškumas (Kunsztow) prie Lososnos upės. Čia planuota įsteigti 14 didelių manufaktūrų su pagalbiniais ir gyvenamaisiais mūriniais pastatais. Projekte ryški prancūziškos urbanistinės mokyklos įtaka: pramoninį priemiestį sudarė taisyklingas geometrinis gatvių tinklas, kurio pagrindinės gatvės spinduliais driekėsi nuo ovalo formos aikščių. Pavyko įgyvendinti tik dalį šio grandiozinio projekto.
Nedėkingas reformatoriaus darbas
Kitose LDK karališkose ekonomijose miestų ir miestelių pertvarkymo darbai buvo mažesni, tačiau ir jiems būdingas racionalumas: buvo tiesiami nauji keliai, reguliuojami kaimų sklypai, platinamos gatvės, šalia jų sodinami medžiai. Prie įsteigtų manufaktūrų Gardine, Šiauliuose, Joniškyje, Bartninkuose, Alytuje ir kitur buvo pastatyti modernūs namai darbuotojams. Parengtas Joniškio pertvarkymo planas, 1774 m. pradėta Šiaulių miesto centro pertvarka (architektas G. de Sacco): senoji miesto aikštė perstatyta į taisyklingą, stačiakampę.
A. Tyzenhauzo modernizacijos projektas nebuvo sėkmingas. Jis investavo dideles valstybės lėšas į reformas, bet nesugebėjo laiku sumokėti mokesčių sosto iždui. Prisidėjo ir karaliaus dvaro intrigos, todėl 1780 m. iš jo buvo atimtos ekonomijos, o po 1783 m. teismo – ir visos privilegijos, dvarai bei Seimo atstovo teisės. 1785 metais jis mirė Varšuvoje. Alytuje pradėtos namų bei mokyklos statybos sustojo ir virto griuvėsiais.
Marija Drėmaitė
