Paskutinis Abiejų Tautų Respublikos seimas Gardine
Paskutinis Lenkijos ir Lietuvos seimas posėdžiavo 1793 birželio 17 – lapkričio 23 d. rusų okupacijos sąlygomis. Seimas buvo sušauktas reikalaujant Rusijos imperatorei Kotrynai II. Sudarant su Rusija ir Prūsija atitinkamų teritorijų perdavimo sutartis, norėta Lenkijos ir Lietuvos valstybės vardu įteisinti Rusijos bei Prūsijos jau įvykdytą II ATR padalijimą, sudaryti naują sąjungos ir garantijos sutartį su Rusija, nustatyti naują valstybės santvarką po Ketverių metų seimo (1788–1792) įvestosios panaikinimo. Seimo posėdžiavimo vietą – Gardiną – parinko Kotryna II, remdamasi seimo vietos alternatyvos įstatymu, pagal kurį kas trečias seimas turėjo vykti LDK – Gardine. Norėta išvengti galimos patriotinės varšuviečių įtakos seimo atstovams.
Derybų argumentas – patrankos už lango
Rinkiminius seimelius (bajorų suvažiavimus seimo atstovams rinkti) griežtai kontroliavo Targovicos konfederatai, seimelius supo rusų kareiviai, seimo atstovais buvo išrinkti asmenys, kurių kandidatūras iš anksto patvirtino Rusijos ambasadorius Jakovas von Sieversas.
Didžioji dauguma Gardino seimo atstovų buvo nusiteikę priešintis padalijimo patvirtinimui. Seimas pradėjo darbą 1793 06 17. Seimo maršalu buvo išrinktas Stanislavas Bielinskis. Po jo išrinkimo prasidėjo 2 dienas trukę audringi ginčai dėl maršalo priesaikos formulės, J. von Sieversas įsakė suimti 5 aktyvius opozicijos atstovus. Seimas 1793 06 19 leido S. Bielinskiui prisiekti ir pasiskelbė konfederaciniu (tokiuose seimuose negaliojo liberum veto teisė).
“
1793 06 20 Rusijos ambasadorius J. von Sieversas ir Prūsijos pasiuntinys L. von Buchholtzas pateikė seimui notas, reikalavo sudaryti delegaciją deryboms dėl teritorijų perdavimo. Karaliaus Stanislovo Augusto paragintas, seimas atmetė šį reikalavimą, tačiau po posėdžių 1793 06 26 Livonijos vyskupui Juozapui Kosakovskiui pasiūlius, nusprendė derėtis dėl teritorijų perdavimo tik su Rusija. Šios delegacijos sudarymas truko iki 1793 07 11, ji buvo sudaryta tik J. von Sieversui griebusis represijų (Stanislovui Augustui apribojo naudojimąsi pajamomis, laikinai suėmė 7 seimo atstovus, dar 2 iš Gardino išsiuntė namo ir kt.).
“
1793 07 13 prasidėjo ir baigėsi seimo komisijos „derybos“ su J. Von Sieversu, komisija gavo parengtą sutarties projektą.
1793 07 13 prasidėjo ir baigėsi seimo komisijos „derybos“ su J. Von Sieversu, komisija gavo parengtą sutarties projektą. 1793 07 17 po ilgo opozicijos priešinimosi, Stanislovui Augustui ir J. Kosakovskiui pareiškus, jog visos pasipriešinimo galimybės išnaudotos, seimas pritarė sutarčiai su Rusija, kuri buvo pasirašyta 1793 07 22.
Tylos maištas
1793 07 23 seime buvo perskaityta L. Buchholtzo nota, reikalaujanti pavesti tai pačiai komisijai pradėti derybas su juo. Po energingų protestų seimas 1793 07 31 pavedė komisijai derėtis su L. Buchholtzu tik prekybos klausimais. 1793 08 05 komisija pradėjo derybas, tarpininkaujant J. von Sieversui.
“
Rusų generolas Rautenfeldas su karininkų grupe užėmė vietas seimo salėje, seimui buvo pranešta, jog niekas nebus išleistas iš salės, kol nebus patvirtinta sutartis su Prūsija.
Tarpininkas pateikė ATR sutarties su Prūsija projektą, kuriuo Prūsijai buvo perduodamos atitinkamos žemės mainais į numatomą prekybos su Lenkija ir Lietuvą sutartį, mažinančią prūsų tarifus iki 2 procentų. L. Buchholtzas projektui pritarė. 1793 08 26 komisija pateikė sutarties su Prūsija projektą seimui. Seime kilo pasipiktinimo audra. Norėdama priversti seimą patvirtinti sutartį su Prūsija, rusų kariuomenė su patrankomis 1793 09 02 apsupo Gardino pilį, kurioje posėdžiavo seimas. Rusų generolas Rautenfeldas su karininkų grupe užėmė vietas seimo salėje, seimui buvo pranešta, jog niekas nebus išleistas iš salės, kol nebus patvirtinta sutartis su Prūsija.
Įdomybė
Paskutinio Lenkijos ir Lietuvos seimo Gardine metu, norėdami priversti seimą patvirtinti sutartį su Prūsija, rusų atstovai ėmėsi represijų: paryčiui kazokai išvežė iš Gardino namo 5 opozicionierius, pilį, kurioje posėdžiauta, apsupo rusų kareiviai, į seimo salę įėjo rusų karininkai, iš seimo buvo pareikalauta besąlygiškai patvirtinti sutartį su Prūsija. 1793 09 24 4 valandą ryto seimo maršalas S. Bielinskis paklausė, ar seimas leidžia komisijai pasirašyti sutartį su Prūsija? Visiems atstovams tylint, jis pareiškė, jog tyla reiškia pritarimą, todėl nutarimas esąs priimtas. Sutartis su Prūsija buvo pasirašyta 1793 09 26.
Seimas pavedė komisijai pasirašyti sutartį, bet pareiškė, jog ji bus ratifikuota tik po prekybos sutarties pasirašymo. L. Buchholtzas šias seimo sąlygas atmetė, o J. von Sieversas nusprendė pagaliau baigti ratifikacijos procedūrą, nes turėjo Kotrynos II nurodymą greičiau imtis sąjungos sutarties su Lenkija ir Lietuva sudarymo. 1793 09 23 jis pakartojo rugsėjo 2 d. scenarijų: paryčiui kazokai išvežė iš Gardino namo 5 opozicionierius, pilį vėl apsupo rusų kareiviai, į seimo salę įėjo rusų karininkai, iš seimo buvo pareikalauta besąlygiškai patvirtinti sutartį su Prūsija. 1793 09 24 4 valandą ryto seimo maršalas S. Bielinskis paklausė, ar seimas leidžia komisijai pasirašyti sutartį su Prūsija? Visiems atstovams tylint, jis pareiškė, jog tyla reiškia pritarimą, todėl nutarimas esąs priimtas. Sutartis su Prūsija buvo pasirašyta 1793 09 26.
Okupacija maskuojančiais drabužiais
1793 10 14 seimas patvirtino sąjungos su Rusija sutartį. Pagal šią sutartį Rusijai buvo pripažinta teisė karo atveju vadovauti Lenkijos ir Lietuvos kariuomenei, laikyti Lenkijos ir Lietuvos valstybės teritorijoje rusų kariuomenę, ją laisvai įvesti ar išvesti. Lietuvos ir Lenkijos valstybė pasižadėjo nesudarinėti tarptautinių sutarčių be Rusijos leidimo. Rusija gavo teisę atstovauti Lenkijos ir Lietuvos valstybei ten, kur ji neturi savo pasiuntinių. Rusija garantavo būsimą Lenkijos ir Lietuvos valstybės santvarką.
Vidaus politikos požiūriu seimas paleido Targovicos konfederaciją, panaikino daugelį jos
nutarimų, nusprendė sumažinti Lenkijos ir Lietuvos kariuomenę iki 15 000 karių. 1793 11 23 paskutiniame posėdyje seimas patvirtino naują valstybės santvarkos įstatymą, kurį J. von Sieversui prižiūrint parengė Stanislovas Augustas ir didysis Lenkijos maršalas F. Moszynskis. Tuo įstatymu buvo grįžta prie 1775 m. santvarkos. Buvo atkurta Nuolatinė taryba, atskiros Lenkijos ir Lietuvos Karo bei Iždo komisijos, seimai turėjo rinktis kartą per 4 metus, nes jie kėlė Rusijai rūpesčių.
Gardino seimo nustatyta santvarka galiojo iki Tado Kosciuškos sukilimo 1794 kovo mėnesį, tačiau realios reikšmės neįgijo, nes net ir smulkiausius klausimus spendė Rusijos ambasadoriai J. von Sieversas ir J. Igelströmas.
Eligijus Raila
