Ona Paulina Sapiegaitė-Jablonovska (1728–1800)
XVIII a. antroje pusėje politiniame ir ekonominiame Abiejų Tautų Respublikos gyvenime ryški asmenybė buvo Ona Paulina Sapiegaitė-Jablonovska. Kazimiero Leono Sapiegos ir Karolinos Radvilaitės duktė po vyro, Braclavo vaivados Jono Kajetono Jablonovskio mirties (1764) aktyviai įsitraukė į politinių šalies įvykių sūkurį. Priešindamasi Stanislovo Augusto Poniatovskio išrinkimui Lenkijos–Lietuvos valdovu ir naudodamasi savo ryšiais Vienos ir Paryžiaus rūmuose, O. P. Jablonovska parėmė Baro konfederaciją. Konfederacijai pralaimėjus, nusišalino nuo politinio gyvenimo ir uoliai ėmėsi visuomeninės veiklos, siekį pakelti dvasinį ir materialinį savo valdinių gyvenimo lygį.
Progresyvios kunigaikštienės idėjos
Sekdama pažangiai mąstančių didikų pavyzdžiu, O. P. Jablonovska savo dvaruose panaikino baudžiavą ir įvedė činšą, rūpinosi ligoninių (špitolių) statyba, steigė fabrikus.
“
O.P. Jablonovska savo dvaruose panaikino baudžiavą.
Rūpindamasi savo dvarų gerove (valdė juos Palenkėje, Liublino ir Voluinės vaivadijose; jos valdas sudarė 11 miestų, 107 kaimai su 24 palivarkais) ir siekdama pakelti jų lygį, 1786 m. ji išleido nuostatus dvarų valdytojams (Ustawy powszechne dla dobr moich Rządzcow. Podług Exemplarza drukowanego przeszłego roku w Siemiatyczach za rozkazem J. O. Xiężny Jabłonowskiey, Woiewodziny Bracławskiey). 8 tomelių leidinyje pateikta svarbiausia informacija privačių miestų, dvarų, kaimų ir ekonomijų valdytojams.
“
Parengti nuostatai atskleidė jos puikų išsilavinimą ir sekimą Apšvietos idėjomis.
Kunigaikštienės O. P. Jablonovskos parengti nuostatai atskleidė jos puikų išsilavinimą, sekimą Apšvietos idėjomis ir parodė visokeriopą rūpinimąsi visuomenės švietimu: nurodyta rūpintis geriamo vandens kokybe du kartus per metus valant šulinius, liepta valyti per miestus tekančias upes, pritaikyti miestų erdves poilsiui. Nuostatų 17 straipsnyje nurodoma, kad „kiekvienas tuoktis nusprendęs miestietis privalo pasodinti po dešimt keturių uolekčių aukščio gluosnių miesto aikštėse, pavadintose jaunimo aikštėmis“.
18-asis nuostatų straipsnis nurodė įkurti mieste vaismedžių sodus: prie namų privalėjo būti plotas vaismedžiams, „teikiantiems vaisius ne tik kiekvieno sveikatai reikalingus, bet ir pardavimui naudingus“. Sodininkystės mokytis pavesta pas dvaro sodininką.
Rūpestis ateinančiais ir išeinančiais
Siekdama išvengti atvejų, kai palaidojami sunkiai susirgę, bet nemirę asmenys, nuostatuose miestams O. P. Jablonovska uždraudė laidoti mirusiuosius anksčiau, nei 3 dienos po jų mirties. Ji nurodė pastatyti namus mirusiesiems, į kuriuos, prižiūrint lentvaičiui, reikėdavo atgabenti kūnus. Giminėms buvo leidžiama tik trečią dieną po mirties kūną perkelti šarvojimui į bažnyčią.
Siekdama, kad mažėtų gimdyvių ir kūdikių mirtingumas, O. P. Jablonovska uždraudė savo valdose verstis pribuvėjos praktika savamokslėms moterims.
“
O. P. Jablonovska uždraudė pribuvėjos praktika verstis savamokslėms moterims.
Visoms pribuvėjoms nurodyta baigti specialius mokslus pas tam reikalui pasamdytą profesorių, o verstis akušerės praktika galima buvo tik išlaikius egzaminą ir gavus leidimą. Akušerių kvalifikacijos patikrinimas vykdavo kasmet, sausio pradžioje. Kartą per mėnesį jų darbą ir pribuvėjoms išduotų medicinos įrankių švarą tikrindavo akušerių vyresnioji. Netekti darbo pribuvėja galėjo ne tik tada, jei neišlaikydavo egzaminų ar nesilaikydavo higienos reikalavimų, bet ir tuo atveju, jei buvo pastebėta neblaivi. Girtuoklystės atveju pribuvėjai grėsė viešas išvarymas iš kaimo.
Šviečiamųjų veikalų autorė ir moterų teisių gynėja
O. P. Jablonovskai moterų padėtis to meto visuomenėje kėlė rūpestį. Savo valdų moterims ji suteikė savarankiškumo sprendžiant šeimos turtinius reikalus, o „Nuostatuose dvarų valdytojams“ pabrėžė moters darbo svarbą namų ūkiui. Ji nurodė neturinčias suaugusių vaikų našles metams po vyro mirties atleisti nuo visų mokesčių ir prievolių. Siekdama paruošti moteris sėkmingam ūkininkavimui, 1784 m. O. P. Jablonovska išleido knygą „Gera šeimininkė, arba Ūkio ekonomijos pagrindai, būtini tuo užsiimti ketinančioms jaunuolėms“ (Dobra gospodyni, czyli fundamenta ekonomii gospodarskiej osobom młodym do tego stanu zabierającym się potrzebne, Kraków, 1784).
Domėjimąsi gamtos mokslais, ypač sodininkyste, iliustruoja O. P. Jablonovskos išleista knyga sodininkams, kurioje aprašomi kiekvieną mėnesį sode ir darže atliekami darbai. Knyga sulaukė ne vieno pakartotino leidimo (Porządek robot miesiącznych ogrodnika na cały rok wypisany y na miesiące podzielony. Podług Exemplarza drukowanego przeszłego roku w Siemiatyczach za rozkazem J. O. Xiężny Jabłonowskiey, Woiewodziny Bracławskiey, Druga edycya, w Warszawie 1787).
O. P. Jablonovskos veikla rodo, kad ji mąstė naujoviškai ir žinojo, ko siekia. Ji turėjo jėgų ir užsidegimo keisti nusistovėjusius viešojo gyvenimo kanonus, išsiveržti iš tradicinių moteriai priskirtų vaidmenų. Jos veiklą, tvarkant asmeninių dvarų reikalus (neišeinant už jų ribų), galime laikyti privačia – namų erdvės. Tačiau O. P. Jablonovskos veikalai, publikuoti dideliais tiražais, skaityti bei naudoti visoje jungtinėje Lenkijos ir Lietuvos valstybėje, peržengė privačios veiklos sferos ribas.
Ramunė Šmigelskytė-Stukienė
