LDK monetų simbolika: religija, valdovas, valstybė
Pirmosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos nukaldintos XIV a. pabaigoje, didžiajam kunigaikščiui Jogailai tapus Lenkijos karaliumi ir prasidėjus Lietuvos krikštui (1386–1387). Lietuvos christianizacija pradėjo šalyje svarbius pokyčius, kurie aiškiai atsispindėjo ir ankstyvosiose monetose. Jų simbolikoje dominavo religiniai ir valdžios motyvai, nes monetos buvo ne tik ekonomikos dalis, bet ir žinių apie valdovą skleidėjas įvairiose visuomenės grupėse.
Krikščioniška simbolika: liūtai, ereliai, širdys
Ankstyviausiose Jogailos laikų monetose matome Švč. Mergelės Marijos portretą averse (pranc. avers – atkreiptas veidu, iš priekio) ir liūtą bei mazgo (dviejų susipynusių širdžių) simbolį reverse (lot. reversus – apgręžtas, pasuktas). Kito tipo monetose vienoje pusėje yra pavaizduotas erelis, kitoje – liūtas. Kiek vėliau kaldintos monetos su vienoje pusėje esančiu liūtu (leopardu), o kitoje – dvigubu kryžiumi skyde.
“
Monetose pateikti simboliai Vakarų ir Rytų katalikiškam pasauliui rodė, kad Lietuva jau yra krikščioniška šalis ir yra globojama Aukščiausiojo.
Visi šie monetose pavaizduoti simboliai yra susiję su krikščionybe ir Lietuvos krikštu. Švč. Mergelės Marijos simbolis, monetose apjuostas lotyniška legenda MAGNA REGINA (Didžioji Karalienė) galėjo būti perimtas ir iš Vokiečių ordino, nes ji buvo Ordino globėja. Liūtas krikščioniškame pasaulyje simbolizavo aukščiausią valdovą ir buvo siejamas su Jėzumi Kristumi. Mazgas Rytų krikščionių (stačiatikių) pasaulyje simbolizavo globą. Tad monetose pateikti simboliai Vakarų ir Rytų katalikiškam pasauliui rodė, kad Lietuva jau yra krikščioniška šalis ir yra globojama Aukščiausiojo. Krikštą simbolizavo ir trumpam monetose pasirodęs erelis – kaip ir liūtas, tai buvo aliuzija į Jėzų Kristų. Kaip ir kitose Europos valstybėse, liūto ir erelio simboliai laikui bėgant transformavosi į valdovų ir valstybių simbolius.
Iš Bizantijos atkeliavo dvigubas kryžius ir „Gediminaičių stulpai“
Praėjus vos keleriems metams po pirmųjų Jogailos nukaldintų Lietuvos monetų pasirodymo, religinius simbolius pradėjo keisti valdovo ženklai. Monetose atsiranda Jogailos asmeninis ženklas – dvigubas kryžius skyde.
“
Dvigubas kryžius monetose atsirado kaip valdovo ženklas, tačiau kartu vaidino ir religinį vaidmenį.
Šis ženklas iš pradžių buvo vaizduojamas monetose su liūtu, o vėliau – gausiai kaldintose monetose su raiteliu.
Dvigubas kryžius Jogailos asmeniniu ženklu tapo po to, kai jis buvo pakrikštytas Vladislovo vardu.Šis simbolis buvo perimtas iš Vengrijos – per Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko I dukterį, Lenkijos karalienę ir Jogailos žmoną Jadvygą. Vengrijoje dvigubo kryžiaus simbolis perimtas iš Bizantijos XII a. pabaigoje.
Įdomybė
Stulpų (vad. „Gediminaičių stulpų“) simbolis atsirado Vytauto valdymo metais (1397) ir iš pradžių buvo jo asmeninis herbas. Vėliau šis ženklas tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio herbu. Todėl šį simbolį sutinkame ant Vytauto, Kazimiero, Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto monetų.
Vengrijos karaliaus Vladislovo I garbei dvigubas kryžius paskelbtas Šv. Vladislovo simboliu. Jogaila, krikšto metu gaudamas Vladislovo vardą, kartu perėmė ir dvigubo kryžiaus simbolį. Dvigubas kryžius monetose atsirado kaip valdovo ženklas, tačiau kartu vaidino ir religinį vaidmenį, nes Vakarų Europos heraldikoje dvigubas kryžius taip pat simbolizavo krikštą.
Tuo tarpu raitelio figūra monetose reiškė valdovą. Tai buvo dinastijos ženklas, todėl raitelį, kaip valdovo simbolį, matome ir vėliau valdžiusių Vytauto, Kazimiero, Aleksandro ir Žygimanto Senojo monetose. Sykiu valdovą simbolizavo dar vienas heraldinis simbolis – Stulpai.
Valdovo ženklų virsmas valstybiniu herbu
Laikui bėgant, iš dinastinio ir valdovo ženklo raitelis virto LDK herbu. Šis virsmas monetose atsispindi tik 1535–1536 m. nukaldintuose Žygimanto Senojo grašiuose. LDK kaip valstybę simbolizuojantis raitelis, skirtingai nuo valdovo portretinio raitelio, visada buvo vaizduojamas kaip laikantis skydą su dvigubu kryžiumi.
“
LDK kaip valstybę simbolizuojantis raitelis, skirtingai nuo valdovo portretinio raitelio, visada buvo vaizduojamas kaip laikantis skydą su dvigubu kryžiumi.
Raitelio simbolis LDK monetose išliko iki pat jų kaldinimo pabaigos (1707), o vėliau jį matome ir ant bendravalstybinių Abiejų Tautų Respublikos pinigų. Stiprėjant unijiniams ryšiams su Lenkija, nuo Aleksandro Jogailaičio laikų (1492–1506) LDK monetose atsiranda dar vienas valstybinis simbolis – Lenkijos Erelis.
LDK monetose įvairiu metu galima rasti ir daugiau simbolių. Tai valdovų monogramos bei jų dinastiniai herbai, LDK iždininkų herbai ir net monetų spaudų raižytojų bei kalyklų valdytojų ženklai.
Eduardas Remesas
Literatūra: E. Remecas, Vilniaus Žemutinės pilies pinigų lobis (XIV a. pabaiga), Vilnius, 2003.
