Kokios pramogos lydėjo LDK Vyriausiojo tribunolo darbą?

Religiniai ir akademiniai „spektakliai“

“

Pamokslas žymėdavo teismo atidarymo ir uždarymo iškilmes.

Vyriausiojo tribunolo ceremoniale ypatingą vietą užėmė Katalikų Bažnyčia. Iškilmingos pamaldos ir specialus pamokslas žymėdavo teismo atidarymo ir uždarymo iškilmes. Teisėjai nuolat dalyvavo įprastose ir už mirusiųjų sielas užsakytose mišiose, laidotuvių eisenose (1786 m. sausio 15 d. jie lydėjo Trakų vyskupo Gzovskio kūną iš Šv. Kazimiero bažnyčios į Šv. Kazimiero koplyčią), dvasininkų įšventinimuose (tokių iškilmių metu 1782 m. gruodžio 29 d. Vyr. tribunolo maršalka nešė vyno statinaitę, o teismo raštininkas – deglą) ar procesijose (karštą 1766 m. gegužės 29 d., Dievo Kūno šventės metu, jie kelias valandas užtruko Vilniaus vyskupo vedamoje procesijoje).
Pagerbti Vyr. tribunolo į atidarymo iškilmes Vilniaus katedroje atvykdavo magistratas (miesto taryba), šventę papuošdavo cechų eisena su vėliavomis. Posėdžių salėje teismą pasveikindavo iškalbos meno Vilniaus akademijoje besimokantys jaunuoliai. Pastarieji kviesdavo apsilankyti Akademijoje, kur vykdavo vieši studentų pasirodymai, buvo demonstruojamos dalykų (matematikos, fizikos, geografijos, istorijos, teisės, retorikos, užsienio kalbų, piešimo, šokių, fechtavimosi) žinios ir įgūdžiai, diskutuojama įvairiomis temomis (apie Europos valstybių politinę santvarką, LDK teisę ir kt.).

Kartais į jas įsiterpdavo ir teisėjai: 1754 m. liepos 22 d. moksleivį, pristačiusį astronomų Mikalojaus Koperniko ir Tycho Brahės sistemas, „labai protingais klausimais“ kamantinėjo Breslaujos atstovas teisme Mikalojus Rudomina. 1781 metų lapkričio 24 d. Lietuvos Vyriausiosios mokyklos atidarymo šventėje Vyr. tribunolo maršalka (pareigūnas) Adomas Čartoriskis pasakė sveikinimo kalbą ir dalino dėstytojams Edukacinės komisijos atsiųstus skiriamuosius raštus. Akademijos salėje teisėjai dažnai stebėdavo spektaklius (1766 m. gegužės 19 d. jie žiūrėjo prancūzų kalba vaidinamą komediją „Le Vieux trompe“, o kitą dieną – lenkiškai vaidinamą tragediją „Kserksas“).

Teisėjų švietimas

XVIII a. vid. padidėjus domėjimuisi gamtos mokslais, teisėjai buvo supažindinti su fizikos mokslo pasiekimais, stebėjo pastovių kūnų ištirpinimą, dioptrijos (tiriančios šviesos spindulių sklidimą šviesą laužiančiose aplinkose), katoptrikos (tiriančios šviesos atspindį nuo veidrodinių paviršių) ir hidrostatikos (mokslo apie skysčių pusiausvyrą) reiškinius, čiupinėjo „mažesnę elektros mašiną“ ir kitus prietaisus. 1760 metų lapkritį Naugarduke profesorius teisėjams demonstravo mikroskopus, vaizdą iškreipiančius veidrodžius, aiškino optinės apgaulės principus, atliko keletą prancūzų fiziko Žano Antuano Nollet eksperimentų, parodančių elektros krūvio judėjimą ir vandens čiurkšlės valdymo galimybes, naudojant elektrostatinį lauką (didžiausią įspūdį susirinkusiems padarė būtent į 30 uolekčių aukštį iššovęs fontanas; uolektis – ilgio matas, lygus 66–71 cm). 1765-ųjų rugpjūčio 16 d. Vilniaus observatorijoje mokslininkus, stebėjusius saulės užtemimą, atvykimu pagerbė Vyr. tribunolo maršalka, kuriam buvo įteiktas užtemimo stebėjimo žemėlapis.

Komandos dvasią stiprino puotos

Dažniausiai laisvalaikiu Vyr. tribunolo teisėjai linksminosi ir puotavo. Progų nestigo, nes buvo minimos ne tik valstybinės (valdovo elekcijos, karūnacijos, gimtadienio, vardinių) ar religinės šventės, bet ir įvairių asmenų vardinės, tuoktuvės, didikų atvykimas į miestą ar išvykimas. Savo kolegas nuolat pietumis ir vakariene vaišindavo teismo pirmininkas (Julianas Nemcevičius atsiminimuose rašė, jog 1781 m. Vyr. tribunolo maršalka beveik kiekvieną dieną ruošdavo pietus 60 asmenų), tačiau puotas kėlė ir kiti teisėjai, advokatai.

“

Dažniausiai laisvalaikiu Vyr. tribunolo teisėjai linksminosi ir puotavo.

Štai 1768 m. laikraščiai informavo apie mažiausiai 7 sausio 25–vasario 18 d. Minske įvykusius pokylius, tarp jų – vasario 2 d. brangiai kainavusią puotą su kaukių baliumi, į kurią išdalinta 300 kvietimų. Šventes lydėjo patrankų, šaudyklių, dūdų, timpanų, būgnų keliamas triukšmas. Pasipuošdavo ir miestai. Štai 1781 m. gruodžio 24 d. Vyr. tribunolo maršalkos Adomo Čartoriskio vardinių proga Vilniaus magistratas priešais Rotušę pastatė piramidės formos trijų aukštų iliuminuotą „statulą“, kurią puošė varduvininko skaičiai ir insignijos. Puotose prastuomenė paprastai nedalyvavo, ją vaišino tik išskirtiniais atvejais. Štai 1791 m. liepos 22 d. Saksų kunigaikštytės Marijos Augustės gimtadienio proga (1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija ją paskelbė būsima Abiejų Tautų Respublikos valdove) Vyr. tribunolo teisėjai Jonas Karolis Strijenskis ir Ksaveras Lipskis suruošė šventę Gardino miestiečiams. Turgaus aikštėje buvo kepami paukštiena įdaryti jaučiai, fontanais gausiai liejosi vynas. Aikštė buvo puikiai apšviesta, grojo muzika ir šaudė patrankos, o linksmybės tęsėsi iki nakties.

Už palankų sprendimą – patrankų salvės ir šlovinančios giesmės

Vyr. tribunolo teisėjai buvo nuolatiniai didikų rengiamų vaišių svečiai. 

Laivas buvo papuoštas Vyr. tribunolo maršalkos Roberto Bžostovskio giminės vėliava, iliuminuotas, kelionės metu buvo giedamos teismą garbinančios giesmės. Laivą lydėjo kiti du laivai, viename grojo „janyčarų muzika“ (janyčarai – reguliarieji Turkijos pėstininkai), o kitame iš šaudyklių į orą šaudė kareiviai. Kelionės į Gardiną metu aidėjo pakrante tempiamų patrankų salvės, o mieste laivus pasitiko tūkstantinė žmonių minia, kuri skandavo „Tegyvuoja teisingumas!“ ir palydėjo kompaniją į M. Radvilos surengtą pokylį. 1766 metų birželio 15 d. Vyr. tribunolo maršalka Joachimas Chreptavičius ir kiti jo kolegos, Rusijos kariuomenės generolo Soltykovo pakviesti, stebėjo prie Minsko vykusias kariuomenės pratybas, kurių metu buvo šaudoma iš patrankų ir šautuvų. Vakare svečiai vaišinosi stovyklos palapinėse, buvo keliami tostai už Rusijos imperatorės Jekaterinos II sveikatą. Šventę baigė fejerverkai.

Adam Stankevič