„Motina Spartietė“ – Izabelė Čartoriska (1746–1835)
Meilė ir politika
Žiemas leisdami Varšuvos „Žydruosiuose rūmuose“, Čartoriskiai aktyviai dalyvavo politiniame ir kultūriniame gyvenime. Savo rūmuose kūrė spektaklius, kuriuose vaidino Izabelė. Artimas ryšys tarp sutuoktinių atsirado po kelerių santuokos metų, tačiau tai netrukdė jiems turėti kitų partnerių.
“
Artimas ryšys tarp sutuoktinių atsirado po kelerių santuokos metų, tačiau tai netrukdė jiems turėti kitų partnerių.
1765 metais gimė pirmoji poros duktė Teresė (ji tragiškai žuvo 1780 m. sausį, kai nuo židinio ugnies užsidegė suknelė), o jau tais pačiais 1765 m. visa Varšuva kalbėjo apie Izabelės romaną su pusbroliu Stanislovu Augustu Poniatovskiu. 1768 metais gimusi duktė Marija Ona vėliau tapo rašytoja (Marija Virtemberg), ji buvo laikoma pavainike karaliaus dukterimi.
Jaunystėje garsėjusią „papročių laisvumu“ Izabelę Čartoriską visuomet supo gerbėjų būrys, į kurį dėl politinių tikslų (greičiausiai uošvio, Rusios vaivados Augusto Aleksandro Čartoriskio ir jo brolio, LDK didžiojo kanclerio Mykolo Frydricho Čartoriskio iniciatyva) ji įtraukė ir Rusijos ambasadorių Varšuvoje Nikolajų Repniną.
“
Jaunystėje garsėjusią „papročių laisvumu“ Izabelę Čartoriską visuomet supo gerbėjų būrys.
Izabelės įtaka įsimylėjusiam ambasadoriui nebuvo tokia didelė, kad lemtų Abiejų Tautų Respublikos likimą ir sulaikytų nuo padalijimo katastrofos, tačiau sušvelnino Rusijos sankcijas Čartoriskiams dėl dalyvavimo Baro konfederacijoje. Pikti liežuviai plakė, kad 1770 m. sausį Varšuvoje gimęs Adomas Jurgis Čartoriskis buvo šio ryšio vaisius.
1772 m. su vyru ir N. Repninu Izabelė Čartoriska išvyko į Nyderlandus, vėliau – į Londoną, kur užsimezgė audringas Izabelės ir prancūzų aristokrato Armando Lui de Gontauto, kunigaikščio de Lozuno romanas. Tais pačiais metais visa trijulė ilsėjosi Belgijoje, mineralinių vandenų gydykloje. 1773 metų rudenį Izabelė praleido prancūzo globoje Paryžiuje. Kamuojama sąžinės priekaištų mėgino nuodytis, bet buvo išgelbėta. 1774 metais gimęs sūnus Konstantinas Adomas, kunigaikščio de Lozuno atsiminimų tvirtinimu, buvo jo vaikas.
Audringus romanus keičia aistringas patriotizmas
Ketverių metų seimo laikotarpiu, siaurindama aplinkos ratą ir keisdama gyvenimo būdą, Izabelė Čartoriska pradėjo visuomenėje demonstruoti patriotizmą visomis tipinėmis ir jos sferos moterims prieinamomis formomis. Mylimą sūnų Adomą Jurgį ji skatino dėvėti tradicinius bajoriškus drabužius, negailėjo jam pamokymų politinės karjeros pradžioje.
Įdomybė
Kunigaikštienė Izabelė Čartoriska iš Flemingų giminės – rašytoja, mecenatė, istorinių vertybių kolekcininkė, pirmojo Lenkijoje muziejaus Pulavuose steigėja (šio muziejaus fondai padėjo pagrindus Čartoriskių muziejui Krokuvoje), nekonvenciniais poelgiais garsėjusi moteris. Jaunystėje kelionėse į užsienį savo vyrą Izabelė lydėdavo persirengusi pažu, kildavo nesusipratimų. Frankfurte prie Maino ji buvo palaikyta danų karalaičiu, o Maince vos išvengė vienos damos seksualinio priekabiavimo.
Susidomėjusi kartu su savo vyriausiąja dukterimi ir būriu draugių klausėsi seimo posėdžių. Izabelė Čartoriska stebėjo Ketverių metų seimo darbą, rėmė patriotų stovyklą. Rezidencijoje Pulavuose moteris patriotinę tematiką perkėlė į rūmų teatro sceną – rengė vadinamus „gyvuosius paveikslus“, vaizdavusius didžiuosius istorinius įvykius. Dėl šių vaizdelių ir operos „Motina Spartietė“, kurią sukūrė Pulavų poetas Pranciškus Kniazninas, I. Čartoriska tapo populiari. Ši veikla jai pelnė „Motinos Spartietės“, vedančios sūnų į pasiaukojamą tarnybą tėvynei, vardą. Izabelės Čartoriskos teatrinius manifestus lydėjo konkretūs veiksmai. Ji aistringai organizavo Tado Kosciuškos kultą, vėliau viešai šlovino kunigaikštį Juozapą Poniatovskį, o XIX a. pradžioje – Aleksandrą I.
Izabelės Čartoriskos dėka T. Kosciuška buvo išaukštintas kaip pagrindinis 1792 m. karo didvyris. Izabelė Čartoriska ir jos duktė Marija Virtemberg entuziastingai savo rūmuose priiminėjo T. Kosciušką. Izabelė net norėjo jam atiduoti savo jauniausios dukters Zofijos (vėliau tapusios ordinato Stanislovo Zamoyskio žmona) ranką. Rengiantis 1794 m. sukilimui ir jo metu, I. Čartoriska bei jos pusseserė Konstancija Zamoyska skyrė finansinę paramą T. Kosciuškai. Ši veikla tapo formalia priežastimi Jekaterinai II sekvestruoti Čartoriskių dvarus po II padalijimo užimtose ATR žemėse. Ir po ATR žlugimo I. Čartoriska bei jos aplinkos moterys materialiai rėmė lenkų legionų formavimą Italijoje.
XVIII–XIX a. sandūroje rezidencijoje Pulavuose I. Čartoriska su dukra Marija Virtemberg įsteigė pirmąjį nacionalinį muziejų Lenkijoje. Iškaba prie įėjimo į muziejų akcentavo istorinės tradicijos vaidmenį politinėms aktualijoms bei šalies ateičiai. Muziejaus ekspozicijoje dominavo daiktai, susiję su iškiliomis istorinėmis politikos ir karo asmenybėmis – Jonu Sobieskiu, Tadu Kosciuška, Juozapu Poniatovskiu. Siekdamos ugdyti patriotinę dvasią, motina su dukra parašė liaudžiai pritaikytą Lenkijos istoriją, rūpinosi valstiečių švietimu, leido mokiniams skirtas knygeles.
Ramunė Šmigelskytė-Stukienė
