Motiejus Dominykas Dogelis – mokyklų reformatorius ir pirmasis Lietuvos istorinių šaltinių leidėjas
Motiejus Dominykas Dogelis – Pijorų ordino vienuolis, istorikas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės šaltinių leidėjas, pirmojo Abiejų Tautų Respublikos tarptautinių sutarčių rinkinio leidėjas, pedagogas, mokyklų sistemos ir mokymo turinio reformatorius, Augusto III valdymo laikotarpio intelektualinio elito atstovas. Motiejus Dominykas Dogelis gimė 1715 m. rugpjūčio 6 d. Gembuluose (lenk. Gembuły, Hembule), Jašneco dvarui priklausiusiame kaime netoli Lydos, smulkių bajorų šeimoje. Mirė 1760 m. vasario 24 d. Varšuvoje.
Mokslas Europos universitetuose ir lemtinga pažintis
M. D. Dogelio kelias į mokslus prasidėjo Lydos pavieto Ščiutino pijorų mokykloje, kurioje jis baigė 7 klases. Toliau mokslus tęsė Liubešove ir čia, turėdamas vos 15 metų, apsivilko pijorų vienuolio abitą. 1732 metais pradėjo dirbti mokytoju Ščiutino pijorų mokykloje, o nuo 1736 m. dėstė sintaksę, gramatiką ir poeziją Vilniaus pijorų kolegijoje.
“
Pirmasis M. D. Dogelio kūrinys – Oginskių giminei skirta panegirika.
Puikiai įvaldęs teoriją, ėmė ją taikyti praktikoje: 1740 m. Vilniuje buvo išspausdintas pirmasis M. D. Dogelio kūrinys – Oginskių giminei skirta panegirika. Tolesnę jo karjerą lėmė tuometinio Lydos seniūno, vėliau – LDK rūmų maršalo Juozapo Scipio del Campo globa, kurio sūnaus Ignoto mokytoju M. D. Dogelis buvo pasamdytas. Lydėdamas jaunąjį didiką į užsienį, 1745–1746 m. M. D. Dogelis turėjo puikias sąlygas lankyti paskaitas Leipcigo, Paryžiaus, Strasbūro universitetuose, kur gilino filosofijos, teisės, istorijos ir matematikos žinias.
Leipcige M. D. Dogelis susipažino su vokiečių teisininkais ir istorikais. Paryžiuje, remiamas prancūzų erudito, istoriko, bibliografo ir alchemiko Nicolas Lenglet du Fresnoy (1674–1755), pijoras turėjo unikalią galimybę ne tik analizuoti jo rankraščių kolekciją, vartyti bibliotekose sukauptus prancūzų, vokiečių, anglų, italų diplomatijos kodeksus, bet ir stebėti Prancūzijos bei Abiejų Tautų Respublikos derybų eigą (tuo metu buvo rengiama sutartis tarp Liudviko XV ir Augusto III, kuri pasirašyta 1746 m.). Todėl numanu, kad būtent Paryžiuje M. D. Dogeliui kilo mintis parengti Lenkijos ir Lietuvos tarptautinių sutarčių rinkinį.
Mokymo naujovės: M. D. Dogelio dėka atsirado net šokių pamokos
Vilnietiškas M. D. Dogelio gyvenimo tarpsnis prasidėjo jam grįžus iš užsienio ir 1747 m. tapus Vilniaus pijorų kolegijos (Collegium Nobilium Scholarum Piarum) rektoriumi. Subtiliai ir pamažu, siekdamas nepapiktinti konservatyvių mokinių tėvų, Vilniaus pijorų kolegijoje M. D. Dogelis diegė naujas mokymo programas, paremtas Stanislovo Konarskio (1700–1773) idėjomis: didelį dėmesį skyrė gimtosios kalbos, istorijos, teisės ir geografijos mokymui, įvedė prancūzų kalbos ir šokių pamokas.
“
M. D. Dogelio įsteigta spaustuvė buvo viena geriausių Abiejų Tautų Respublikoje.
1754 metais M. D. Dogelis prie kolegijos įsteigė spaustuvę, vieną geriausių Abiejų Tautų Respublikoje (spaustuvė veikė iki 1836 m.). 1756 metais jis įkūrė bajorų jaunimo internatą, rūpinosi naujos pijorų bažnyčios statyba.
Lenkijos ir Lietuvos diplomatinių dokumentų pėdsakais
Nors mokyklos reorganizacija ir mokymo turinio pertvarka reikalavo daug laiko ir energijos, M. D. Dogelis aktyviai kaupė ir sistemino istorinius šaltinius. Būtinybę parengti ir išleisti Lenkijos ir Lietuvos diplomatijos kodeksą M. D. Dogelis grindė tiek užsienio valstybių patirtimi, tokio veikalo svarba mokslui, tiek reikalingumu politikų, diplomatų edukacijai.
“
M. D. Dogelis gavo privilegiją diplomatinių dokumentų rinkinio skelbimui.
Tarpininkaujant LDK didžiajam kancleriui Mykolui Frydrichui Čartoriskiui, idėją išleisti dokumentų rinkinį M. D. Dogelis pristatė valdovui Augustui III. Gavęs paramą ir „Respublikos ir senato pasiuntinio“ titulą, 1748 m. rinko medžiagą publikacijai Prancūzijoje, Nyderlanduose ir vokiečių valstybėse, 1756 m. – Karaliaučiuje. Į rinkinį siekdamas įtraukti tik tuos dokumentus, kurių autentiškumas nekėlė abejonių, M. D. Dogelis paieškas tęsė ATR archyvuose: Lenkijos Karalystės lobyne Vavelyje, Lietuvos Metrikos archyve, Radvilų archyve Nesvyžiuje. 1754 metų pabaigoje buvo gauta Augusto III privilegija diplomatinių dokumentų rinkinio skelbimui, o 1755 m. – finansinė valstybės parama leidinio rengimui su sąlyga, kad rinkinys bus publikuojamas tik jį aprobavus Lietuvos ir Lenkijos kancleriams.
Leidžiant rinkinį teko įveikti Rusijos priešinimąsi ir ATR visuomenės abejingumą
Varginantį darbą lydėjo nesėkmės. 1754 metų gaisras sunaikino dalį sukauptų šaltinių. 1757 metais septyniuose ATR miestuose (Varšuvoje, Krokuvoje, Vilniuje, Dancige, Torunėje, Lvove ir Poznanėje) paskelbus apie rinkinio prenumeratą (po 12 raudonųjų auksinų už visus tomus), leidinį užsisakė vos 20 skaitytojų. Be to, antrojo ir trečiojo tomų, kuriuose turėjo būti skelbiamos sutartys su Rusija ir Lietuvos diplomatiniai dokumentai, publikavimui priešinosi Rusijos pasiuntinys. Nepaisant nesklandumų, 1758 m. išleistą puošniai iliustruotą pirmąjį „Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aktų kodekso“ (lot. Codex diplomaticus Regni Poloniae et Magni Ducatus Lithuaniae) tomą iškilmingos audiencijos metu Varšuvoje M. D. Dogelis įteikė karaliui. Į rinkinį buvo įtrauktos sutartys su vokiečių valstybėmis, Čekija, Prancūzija, Venecija, Ispanija, Nyderlandais. Iš viso – 480 dokumentų, aprėpiančių 1067–1732 m. laikotarpį.
Tais pačiais metais Vilniuje M. D. Dogelis paskelbė ir pirmąją Lenkijos bei Lietuvos sienų istoriją – dokumentų rinkinį Limites Regni Poloniae et Magni Ducatus Lithuaniae.
Pasiaukojamas darbas nebuvo įvertintas
1759-ieji M. D. Dogeliui buvo sudėtingi: publikacija nesulaukė sėkmės, 700 egzempliorių gulėjo sandėlyje, slėgė skolos prenumeratoriams, o pijorų vadovybę pasiekė skundai tiek dėl M. Dogelio nekilnojamo turto sandėrių (kolegijos reikmėms buvo nupirkti Scipijonų ir Sluškų rūmai Vilniuje), tiek ir dėl mokymo turinio modernizavimo. Nuotaikos nepraskaidrino ir išspausdintas penktasis sutarčių rinkinio tomas, skirtas Lenkijos ir Lietuvos valstybės leno – Kuršo kunigaikštystės – istorijai.
“
Surinkta ir spaudai parengta medžiaga liko rankraščiuose.
1760 m. kelionė į Varšuvą, kurios metu istorinių šaltinių leidėjas tikėjosi įteikti rinkinį Kuršo kunigaikščiui Karoliui ir išspręsti vienuolijos problemas, buvo lemtinga: vasario 24 d., eidamas 45-uosius gyvenimo metus, M. D. Dogelis mirė Varšuvos pijorų kolegijos profesorių namuose. Po jo mirties iš planuotų paskelbti 8 tomų serijos buvo išleistas tik ketvirtasis dokumentų rinkinio tomas (1764). Surinkta ir spaudai parengta medžiaga liko rankraščiuose.
Ramunė Šmigelskytė-Stukienė
Literatūra: J. Kurkowski, Maciej Dogiel (1715–1760), Warszawa-Lida: Towarzystwo Kultury Polskiej Ziemi Lidzkiej, 2006.
