Iškilmės Vilniuje: 1562 m. Kotrynos Jogailaitės ir Suomijos kunigaikščio Jono III vestuvės
XVI a. II p. kilęs tarptautinis konfliktas dėl Livonijos (vadinamas Livonijos karas 1558–1582) įtraukė ne tik LDK su Lenkija ir Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę, bet ir Skandinavijos šalis, Kunigaikštišką Prūsiją ir Šv. Romos imperiją. Valstybės savo tikslų siekė ne tik kovodamos ginklu, bet ir naudodamos politinės diplomatijos galią. Viena tokių LDK ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto pasitelktų priemonių buvo sesers Kotrynos Jogailaitės (1526–1583) ištekinimo projektas. Pasinaudoti vedybomis su istorikų „naująja Elena“ vadinama Jogailaite siekė į konfliktą įsitraukusios Maskva ir Švedija.
Kova dėl Jogailaitės rankos
Kotrynos rankos pirmiausiai siekė Maskvos didysis kunigaikštis Ivanas IV, sėkmingai pradėjęs nepaskelbtą karą su Lietuva dėl Livonijos. Mirus jo žmonai Anastazijai, vedybos su Jogailaite jam būtų atvėrusios kelią į LDK sostą (po bevaikio paskutinio Jogailaičio mirties) ir padėjusios išspręsti Livonijos užėmimo klausimą. Tačiau derybos dėl vedybų su 1561 m. pavasarį į Vilnių atsiųsta Maskvos valdovo delegacija baigėsi nesėkmingai. Karo veiksmai Livonijoje atsinaujino, o 1561 m. lapkritį pati Livonija prisijungė prie LDK autonominės provincijos teisėmis. Tai pačiais metais netikėtai pretenzijas į Livoniją pareiškė ir Švedija. 1561 metų birželį Švedijos karalius Erikas XIV Vaza užėmė Taliną. Siekdamas su Švedija sudaryti sąjungą prieš Maskvą ir gauti iš jos paskolą, Žygimantas Augustas derėjosi su netikrais Eriko XIV broliais. Žadėjusiam finansinę pagalbą Suomijos kunigaikščiui Jonui III Vazai (1537–1592) buvo siūloma atiduoti į žmonas Kotryną, o protiškai neįgaliam devyniolikmečiui Švedijos kunigaikščiui Magnusui (1542–1595) siūlyta trisdešimt aštuonerių Ona Jogailaitė. Tačiau kitais metais Erikas XIV Estijoje užėmė Piarnu ir uždraudė abiem broliams vesti Jogailaites. Jonas III, tvirtinęs savo kaip Suomijos kunigaikščio savarankiškumą, nepakluso karaliaus valiai ir 1562 m. atvyko į Gdanską, o iš čia – į Vilnių tęsti derybų dėl savo vedybų.
“
Žadėjusiam finansinę pagalbą Suomijos kunigaikščiui Jonui III Vazai (1537–1592) buvo siūloma atiduoti į žmonas Kotryną, o protiškai neįgaliam devyniolikmečiui Švedijos kunigaikščiui Magnusui (1542–1595) siūlyta trisdešimt aštuonerių Ona Jogailaitė.
Žinodamas apie jaunųjų Vazų konfliktą, Žygimantas Augustas stengėsi atidėti Jono III ir sesers vestuves, tačiau Suomijos kunigaikščiui primygtinai prašant (be to, jis būsimam svainiui paskolino 120 000 auksinų), vedybų data buvo net paankstinta.
Anot amžininko Luko Gurnickio, „karalius atėjęs pavakare pas karalaites, pagal paprotį, klausė karalaitės Kotrynos [Jogailaitės] prie jos sesers, ar sutinka savo valia tekėti už kunigaikščio. Karalaitė atsakė, kad kitos padėties, nei kad tos, kurioje dabar yra, netrokšta. (…) Su tuo karalius išėjo ir pakalbėjęs su ponu Vilniaus vaivada ir su kunigu Miškovskiu, kunigaikščiui taip pat gerą naujieną pasiuntęs, paskyrė vestuvių datą: ketvirtą spalio dieną, sekmadienį, 1562 m. Lietuvių ponams, kiek jų ten tuo metu buvo, karalius irgi pranešė, kad nustatytu laiku atvyktų su žmonomis.“
Karališka puota
1562 m. spalio 4 d. LDK sostinėje įvyko iškilmės: trisdešimt šešerių jauniausioji Žygimanto Augusto sesuo Kotryna ištekėjo už vienuolika metų jaunesnio, dvidešimt penkerių Suomijos kunigaikščio Jono III Vazos. Savaitę trukusi šventė buvo vienas įspūdingesnių XVI a. vid. Žemutinės pilies valdovų rūmuose vykusių renginių, įtvirtinusių Vilniaus kaip LDK sostinės reikšmę.
“
Savaitę trukusi šventė buvo vienas įspūdingesnių XVI a. vid. Žemutinės pilies valdovų rūmuose vykusių renginių, įtvirtinusių Vilniaus kaip LDK sostinės reikšmę.
Jonas III Vaza su 300 raitelių palyda į Vilnių atvyko spalio 2 d., penktadienį. Žygimantas Augustas su kelis kartus gausesne dvaro palyda išvyko už miesto pasitikti Suomijos kunigaikščio. LDK valdovą lydėję puikiai išrengti raiteliai buvo suskirstyti į 4 eskadronus. Anot įvykį stebėjusio amžininko, „pirmame buvo 1 500 karių taip puikiai husariškai, ar tiksliau, vengriškai aprengtų įvairiais spalvingais drabužiais iš šilko bei kitų puikių audinių ir su begaline gausa gražiausių plunksnų, kurios žiūrintiems kėlė didelę nuostabą; buvo ir dar daugiau į ką pažiūrėti, visi žirgai buvo tokie gražūs ir tokie puikūs, kiek tik galima įsivaizduoti pačius gražiausius ir geriausius, dauguma jų buvo papuošti gryno sidabro, o kai kurie aukso kamanomis.
Įdomybė
ATR Vazų dinastiją pradėjęs Zigmantas Vaza gimė nelaisvėje, nes prieš Švedijos karaliaus Eriko XIV Vazos valią susituokę jo tėvai Jonas III Vaza ir Kotryna Jogailaitė penkerius metus kalėjo Gripsholmo pilyje netoli Stokholmo.
Kitame eskadrone buvo 2 000 Braunšveigo arba vokiško tipo raitelių, kurie pagal nešioseną buvo gražiausiai papuošti ir jojantys ant tokių žirgų, kurie grožiu nenusileido kitiems, o daugybė kutų kūrė gražiausią vaizdą. Trečiame eskadrone buvo 1 000 kazokų, tiksliau, totorių raitelių, kai kurie iš jų apsirengę auksu ataustais, kiti šilkiniais drabužiais, visi jojo ant gražiausių žirgų ir visi turėjo lankus su strėlėmis. Paskutinį (eskadroną) sudarė 1 500 karališkosios gvardijos raitelių, kurie visi jojo apsirengę vienodo sukirpimo vokiškos mados drabužiais iš melsvai pilko audinio. (…) Didžiausias drabužių puošnumas, puikiausiai pakinkyti gražiausi žirgai kėlė nuostabą visiems juos mačiusiems, o ypač švedams.“
Spalio 3 d. Vilniaus žemutinėje pilyje buvo surengtas Suomijos kunigaikščio pristatymas Lietuvos valdantiesiems. Žygimantui Augustui nurodžius, į rūmus atvyko svarbiausi valstybės pareigūnai su žmonomis. Vedybos, sutarus dėl sąlygų, įvyko sekmadienį (spalio 4 d.) Šv. Stanislovo katedroje. Ryte Suomijos kunigaikštis, lydimas gausaus būrio ponų, nuvyko į pilį ir tuomet visi išsirengė į katedrą. Čia buvo atliktas jungtuvių aktas, santuokos sakramentą teikė Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius. Anot Florencijos pasiuntinio Bernardo Soderinio, po vedybų ceremonijos Vilniaus pilyje buvo surengta didžiulė puota, linksmintasi, o vakare kunigaikščiui atiduota jo žmona. Linksmybės truko visą savaitę, vyko šokiai, įvairios žaidynės ir turnyrai.
Jaunavedžių laimė ir vargai
Jaunavedžiai laiką leido Vilniaus žemutinės pilies rūmuose. Ten pat buvo surašyta Kotrynos Jogailaitės išranga. Išvykdama iš Vilniaus Kotryna Jogailaitė išsivežė nemažą kraitį, kurio didelę dalį sudarė brangūs juvelyriniai dirbiniai (tarp jų 6 400 auksinų vertės auksinė antkaklė su 5 smaragdais ir perlais, net 16 800 auksinų įvertinta antkaklė su 3 deimantinėmis plokštėmis), papuošalai, vertingi indai, drabužiai.
“
Net ir grasinimais nepavyko priversti kunigaikštienės palikti Jono III, jai buvo lemta įvykdyti tai, kas buvo išraižyta vestuvių žiede: „Niekas, išskyrus mirtį.“
Spalio 12 d. jaunoji sutuoktinių pora su asmeniniu dvaru ir lenkų dvariškiais išvyko į Rygą, o iš ten – į rezidencinę Suomijos kunigaikščio Turku pilį. Tačiau už pasipriešinimą Švedijos karaliaus valiai Eriko XIV sušauktas Riksdagas (parlamentas) apkaltino Joną III valstybės išdavyste. 1563 metų pr. švedų kariuomenė suėmė kunigaikštį ir su žmona įkalino Gripsholmo pilyje netoli Stokholmo. Kotrynai su vyru teko dalintis nelaisvės sunkumais. 1564 ir 1567 metais vykstant Maskvos ir Švedijos deryboms dėl sąjungos sudarymo, Ivanas IV reikalavo atiduoti jam įkalintą Kotryną Jogailaitę. Tačiau net ir grasinimais nepavyko priversti kunigaikštienės palikti Jono III, jai buvo lemta įvykdyti tai, kas buvo išraižyta vestuvių žiede: „Niekas, išskyrus mirtį.“
1568 m. sutuoktiniai buvo išlaisvinti, kitais metais Jonas III karūnuotas Švedijos karaliumi, o Kotryna tapo karaliene. Nelaisvėje gimęs poros sūnus Zigmantas Vaza (1566–1632) pradėjo ATR Vazų dinastiją.
Raimonda Ragauskienė
Vilniaus Žemutinė pilis XIV–XIX a. pradžioje: 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sud. R. Ragauskienė, Vilnius, 2006, p. 231–234 etc.
